DUK

Geriamojo vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis – tai fiksuotas dydis, nustatomas vienam apskaitos prietaisui ir mokamas nepriklausomai nuo suvartoto vandens kiekio. Geriamojo vandens skaitiklių aptarnavimo mokestį sudaro geriamo vandens apskaitos prietaisų įrengimo, techninės priežiūros, keitimo, metrologinės patikros, remonto, nusidėvėjimo, sutarčių sudarymo, sąskaitų parengimo, jų pateikimo bei kitos būtinosios sąnaudos, susijusios su pardavimo veikla.

Geriamojo vandens kaina – kaina už faktiškai suvartotą geriamąjį vandenį. Geriamojo vandens kainą sudaro gamybos ir technologinės sąnaudos, nesusijusios su pardavimo veikla. Geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų deklaruotus skaitiklių rodmenis, o kur skaitikliai neįrengti – pagal vidutinį suvartoto vandens kiekį („normas“), kuris perskaičiuojamas kiekvienais metais.

Karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis – į šį mokestį įtrauktos karšto vandens tiekėjo sąnaudos atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimui, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimui, patikros organizavimui. Šis mokestis skaičiuojamas kiekvienam butui ir priklauso nuo įrengtų karšto vandens skaitiklių kiekio, nepriklausomai nuo to, vartojamas bute karštas vanduo ar ne.

Karštas vanduo – kompleksinis produktas, susidedantis iš geriamojo vandens ir šilumos jam pašildyti iki higienos normoje nustatytos karšto vandens temperatūros bei iš šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Termofikaciniu vandeniu (šilumnešiu)  į namą pristatyta šilumos energija šilumokaityje kaitina šaltą geriamąjį vandenį, kuris pašildytas iki nustatytos temperatūros  teka namo cirkuliaciniu kontūru ir gyventojų yra naudojamas kaip karštas vanduo. Taigi  šilumokaityje du produktai – šaltas vanduo ir šiluma pavirsta kokybiškai  kitu  kompleksiniu produktu – karštu vandeniu.   Karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų deklaruotus skaitiklių rodmenis, o kur skaitikliai neįrengti – pagal suvartojimo normas.

Karšto vandens cirkuliacija yra procesas, vykstantis pastato karšto vandens tiekimo sistemoje - karštas vanduo daugiabučiame name cirkuliuoja vamzdynais, kurie sudaro to namo karšto vandens tiekimo sistemą. Tam, kad iš karšto vandens čiaupo bet kuriuo metu tekėtų karštas vanduo, o vonių patalpose būtų užtikrintos sanitarinės sąlygos (20-23 °C) bei vandenyje nesiveistų kenksmingos legioneliozės bakterijos, karšto vandens vamzdynuose turi nuolat cirkuliuoti reikiamos, ne žemesnės nei 50–60°C temperatūros karštas vanduo. Šilumos kiekis, pastate suvartotas karšto vandens cirkuliacijai, nustatomas pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą ir paskirstomas tarp butų lygiomis dalimis.

Šildymas – šilumos energija, suvartota namo butų ir bendro naudojimo patalpoms šildyti, šilumos kiekis nustatomas pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą ir paskirstomas tarp butų proporcingai jų naudingam plotui.

Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms yra  šilumos, suvartojamos pastato bendrojo naudojimo patalpose ir pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojų butų, kiekis. Šilumą savo patalpose teisėtai atjungę vartotojai šį kiekį privalo apmokėti, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos jų patalpos. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba yra patvirtinusi Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą Nr. 5 (toliau – 5 metodas), šiame metode rekomenduojama priskirti pastato bendroms reikmėms 18 % nuo viso suvartoto šilumos kiekio, kai bendro naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, ir 10 % - kai šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti. Visagine pagal faktines aplinkybes priskiriama 18 %. Tokiu būdu šilumos kiekis šildymui, nustatytas pagal įvadinį šilumos šildymui apskaitos prietaisą, dalijamas į dvi dalis – 82 % ir 18 %. 82 % šilumos paskirstoma tarp butų, kurių šildymo sistemos prijungtos prie namo šildymo sistemos, o 18 % šilumos paskirstoma didesniam plotui, nes įtraukiami butų, atjungtų nuo pastato bendrosios šildymo sistemos, plotai. Tokiu būdu namų, kuriuose yra teisėtai atjungti šildymo prietaisai nuo namo šildymo sistemos, butų sąskaitose matomos dvi atskiros eilutės – „šildymas“ ir „šilumos kiekis bendrosioms reikmėms“.

Šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu yra su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis – tai faktiškai vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartota šilumos energija. Šis šilumos kiekis nustatomas nepaskirstyto karšto vandens kiekį (skirtumą tarp name deklaruoto ir faktiškai suvartoto karšto vandens kiekio, nustatyto pagal įvadinio karšto vandens skaitiklio rodmenis) dauginant iš pašildymo normos. Šis kiekis tarp butų paskirstomas proporcingai jų plotui. Jeigu per ataskaitinį mėnesį deklaruota karšto vandens daugiau, negu faktiškai suvartota, šilumos kiekis su nepaskirstytu vandeniu sąskaitoje bus su „-“ ženklu (atimamas).  

​Šilumos kainų nustatymo procedūrą šilumos tiekėjui realizuojančiam ne mažiau 10 GWh, reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 32 straipsnis bei Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“, nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad:

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT):
• nustato šilumos bazinę kainą* (Įstatymo 32 straipsnio 6 dalis);
• derina perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus (Įstatymo 32 straipsnio 8 dalis);
• vienašališkai nustato šilumos kainų dedamąsias (Įstatymo 32 straipsnio 7 ir 9 dalys) savivaldybei laiku nenustačius šilumos kainos dedamųjų arba savivaldybei nepašalinus nustatytų pažeidimų.

Savivaldybių tarybos:
• nustato konkrečias šilumos kainos dedamąsias (Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 1 punktas ir 8 dalis);
• teikia Tarybai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas dėl ūkio subjekto parengto bazinės kainos projekto (Įstatymo 32 straipsnio 6 dalis).

Šilumos tiekėjai:
• apskaičiuoja, atsižvelgdami į nustatytas šilumos kainos dedamąsias, pakitusias kuro kainas ir pakitusias perkamos šilumos kainas, ir viešai skelbia galutines šilumos kainas (Įstatymo 32 straipsnio 16 dalies 2 punktas).

* Šilumos bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, nustatyta ne trumpesniam nei 3 ir ne ilgesniam kaip 5 metų reguliavimo periodui. Šį laikotarpį pasirenka savivaldybių tarybos ar Įstatymo 32 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatytais atvejais – įmonės. Abi kainos dedamosios taikomos šilumos kainoms apskaičiuoti. Šilumos bazinė kaina gali būti vienanarė arba dvinarė.

Į Visagino miestą tiekiamo geriamojo vandens kokybės rodikliai kontroliuojami reguliariai (mažiausiai 1 kartą per savaitę imant mėginius iš švaraus vandens rezervuaro (vandenvietėje)) remiantis "VISAGINO MIESTE VANDENTIEKIO SKIRSTOMUOJU TINKLU VARTOTOJAMS VIEŠAI TIEKIAMO GERIAMOJO VANDENS PROGRAMINĖS PRIEŽIŪROS 2021 M. PLANU ".

Planas sudaromas laikantis HN 24:2017 „GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI“ reikalavimų, bei suderinus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

Tuo atveju, kai individualūs vartotojai turi nusiskundimų dėl geriamojo vandens kokybės, jie gali kreiptis į UAB „Visagino energija“ Inžinerinių tinklų baro operatorių telefonu 8 (386) 71132. Kai vartotojo prašymas bus oficialiai užregistruotas, ITB baro atstovas/viršininkas galės inicijuoti laboratorinių tyrimų atlikimą konkretaus vartotojo bute.

Reikėtų kreiptis į apskaitos prietaisų specialistus telefonu (8 386) 71123 arba (8 645) 51 816

• Gyventojai dėl apmokėjimo gali pasiteirauti telefonu (8 386) 73219 arba (8 645) 51 816
• Įmonių ir įstaigų atstovai telefonu (8 386) 71175

Šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija.  Šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, atsižvelgiant į Lietuvos higienos normą HN 42:2009, pagal kurią buto oro temperatūra turi būti 18-22 °C. Vartotojai turi teisę LR Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant paminėtos higienos normos. Sprendimą priima vartotojų dauguma. Vartotojams nusprendus anksčiau pradėti arba vėliau baigti savo pastatų šildymą kitu laiku negu savivaldybės institucijos nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, tai yra – ne šildymo sezono laikotarpiu, jie arba valdytojas apie savo sprendimą praneša šilumos tiekėjui (galima pateikti tiesiogiai į Komercijos tarnybą adresu Taikos pr. 15, 101 kab. arba skenuotą sprendimą elektroniniu paštu visagino_energija@visaginoenergija.lt), o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato savininkui, valdytojui arba prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti, arba jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra techninių galimybių, pateikia motyvuotą atsisakymą leisti pradėti pastato šildymą. Šildymo sezono laikotarpiu sprendimų įgyvendinimui tiekėjo leidimas nereikalingas. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų sprendimų priėmimą dėl pastatų šildymo kitu laiku, negu savivaldybių institucijų nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga organizuoja Valdytojas (bendro naudojimo objektų administratorius arba daugiabučio namo butų savininkų bendrija).

Pastebėjus visiškai neuždengtus šulinius arba tinkamai neuždengtų šulinių dangčius (su UAB „Visagino energija" logotipais ar pažymėtais oranžinės, raudonos, mėlynos ir žalios dangčio spalvos) prašome pranešti telefonu 8 (386) 71132 arba 8 656 09 713.

Šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija. Šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos (tokiau – butai) daugiabučiame name privalo būti šildomi, atsižvelgiant į nustatytas higienos normas, pagal kurias butuose oro temperatūra turi būti 18-22 °C.

Vartotojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant  higienos normų. Tokiu atveju vartotojai arba valdytojas apie sprendimą praneša šilumos tiekėjui. Valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų sprendimų priėmimą dėl pastatų šildymo kitu laiku, negu savivaldybių institucijų nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga.

Pasirengimas naujam šildymo sezonui 

Pasirengimo naujam šildymo sezonui procedūra baigiama, kai pasirašomas Pastato parengties šildymo sezonui aktas, o jo kopija pateikiama šilumos tiekėjui.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prieš šildymo sezono pradžią, bet ne vėliau nei iki einamųjų metų rugsėjo 15 d., valdytojui – pastato savininkų bendrijai arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui turi pateikti užpildytą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirašytą Pastato parengties šildymo sezonui aktą (pavyzdinė akto forma pateikiama Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 2 priede). Tai – dokumentas, kuriame nurodomi darbai, kuriuos privaloma atlikti, ir tikrinimo išvada apie pastato šilumos įrenginių parengimą naujam šildymo sezonui.

Valdytojas Pastato parengties šildymo sezonui aktą pasirašo tuomet, jei pastato šildymo ir karšto vandens sistema naujam šildymo sezonui parengta tinkamai. Jei jis įžvelgia trūkumų, juos nurodo pastato šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui, kuris privalo juos pašalinti iki šildymo sezono pradžios.

Valdytojas ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo pastato parengties šildymo sezonui akto pasirašymo dienos privalo jo kopiją pateikti šilumos tiekėjui.

Neatlikus teisės aktuose nustatytų pasirengimo šildymo sezonui darbų ir neturint Pastato parengties šildymo sezonui akto, vartoti šilumą draudžiama.

Primename, kad Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas yra vienas iš dokumentų, kuriuos privaloma turėti. Be šio akto, kiekvieno prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungto pastato savininkas, daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ir / ar pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), taip pat privalo turėti ir šiuos teisės aktuose nustatyta tvarka parengtus ir įformintus bei galiojančius dokumentus:

• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir naudojimo bei avarijų likvidavimo instrukciją;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) instrukciją;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbų žurnalą;
• Šilumos punkto schemą;
• Šilumnešio parametrų grafiką;
• Šilumnešio, įskaitant karštą vandenį, parametrų ir atsiskaitomųjų šilumos ir geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalą.

 

Pagal higienos normos reikalavimus pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50–60 °C.